Auksavapsvė

Seniai norėjau ir šiemet pavyko nufotografuoti auksavapsvę. Įdomu, ar sparnus valosi, ar tyčia pilvelį rodo:

Spėju, kad čia Chrysis ignita, dažniausia iš auksavapsvių, sutinkama visoje Europoje, dalyje Palearktikos. Auksavapsvių kūnas šarvuotas, tai padeda apsisaugoti nuo pavienių vapsvų ir bičių, kurias parazituoja, geluonių. Pačios auksavapsvės geluonies neturi, jis virtęs pailgėjusiu kiaušdėčiu. Kiaušinėlius deda į šeimininkės urvelį, kur auksavapsvės lerva suryja šeimininkės kiaušinius, lervas (parazitoidas), maisto atsargas (kleptoparazitas).
Chrysis ignita parazituoja daugiausia Eumenidae pošeimio pavienes vapsvas. Jeigu šeimininkės lizde užtenka maisto, ši auksavapsvė gali būti kleptoparazitu ir nesuėsti šeimininkės palikuonių.

Toliau skaityti „Auksavapsvė“

Lenkinis košenilis: pamiršta istorija

Scleranthus perennis · daugiametė klėstenė

Prieš keletą metų sausoje smėlėtoje pievoje radau nedidelį gvazdikinių šeimos augaliuką:

5-15 cm aukščio daugiametis pilkai žalias puskrūmis. Žiedeliai smulkūs: 3-5 mm, penkianariai, bekočiai, dvistypiuose žiedynuose, žalsvi, nes be žiedlapių, jų vietoje žali taurėlapiai baltais krašteliais. Lapai yliški, priešiniai, stiebas kerojasi nuo pat pat sumedėjusio pagrindo. Paplitęs Mažojoje Azijoje, Europoje. Smulkiau aprašytas lietuviškame Vikipedijos straipsnelyje. Skaitydamas toliau, sužinojau nepaprastai įdomią ir labai seną istoriją, kurią verta papasakoti. Daugiametė klėstenė – pagrindinis lenkinio košenilio Porphyrophora polonica mitybinis augalas. Nuo antikos laikų iš šio skydamario lervų buvo gaminamas puikus raudonas karmino pigmentas.

Toliau skaityti „Lenkinis košenilis: pamiršta istorija“

Mediniai takai Juodkrantėje

Radau patogią tinginio vietą Juodkrantėje vabaliukams fotografuoti:
700 metrų ilgio mediniai takai per užpelkėjusią palvę iki kormoranų kolonijos. Ten nemažai įdomių nariuotakojų, nes gamtinė įvairovė didelė: užpelkėjęs juodalksnynas, sengirė, mirę medžiai kormoranų kolonijoje. Vaikštau taku ir žiūriu kas ant turėklų tupi: 2 turėklai x 700 metrų, pereinu porą kartų pirmyn-atgal ir ~3 kilometrus turėklų apžiūriu per porą valandų. Visada ką nors gražaus randu.

Toliau skaityti „Mediniai takai Juodkrantėje“