Vabalas 7-14 mm ilgio, tamsiai rudas, matinis. Antsparniai taškuoti, vagoti, su dviem skersinėm lenktom juostelėm iš geltonų žvynelių ir iš keleto tos pačios spalvos dėmelių. Vyresniojo amžiaus (gyvena 3-4 metus) vabalų šios juostos nusitrina. Galva ištįsusi į ilgą straublelį, kurio gale prisitvirtinusios antenos. Skraidyti ima gegužės pradžioje. Intensyviausiai skraido gegužės mėn. Liepos mėn. skraidančių vabalų sumažėja, o rugpjūtyje aptinkami tik pavieniai vabalai.
Išlindę iš paklotės, kur žiemojo, jie ima graužti sodmenų ar vyresniojo amžiaus pušaičių, eglaičių žievę, pumpurus ir spyglius (rečiau, bet minta ir lapuočiais), poruojasi ir įlindę įpaklotę deda kiaušinėlius. Juos deda paklote pridengtoje kelmo šaknies kaklelio vietoje, šaknyse. Kiaušinių dėjimo periodas gana ilgas. Viena patelė padeda 60-100 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos šaknyse graužia gilius (net iki 3-4 m) takus. Takai pripildyti nuograužų. Lervos esti 5 ūgių. Rugpjūčio pabaigoje iš pavasarį padėtų kiaušinėlių išsiritusios lervos baigia maitintis ir takų gale pagamina lėliukių kameras, kuriose, iš paviršiaus užkimšusios nuograužomis, žiemoja. Lėliukėmis virsta tik kitais metais.
Jauni vabalai gali palikti vystymosi vietas tais pačiais arba kitais metais. Tai priklauso nuo kiaušinėlių padėjimo laiko ir ekologinių sąlygų. Įlomėse, didesnės drėgmės vietose bei esant gausiai žolinei dangai, straubliuko generacijos trukmė bus ilgesnė, pakiliose, gerai saulės kaitinamose vietose – trumpesnė. Lietuvoje šio kenkėjo generacija gali būti 1,5-2 metai. Tai naktį ir prietemoje bei apsiniaukusiomis dienomis aktyviai gyvenantis vabzdys.
